Kinijos užsienio investicijos kaip "Diržo ir kelio" inciatyvos dalis ir jų poveikis šalių skolininkų politinei autonomijai

China’s strategic provision of unsustainable debt to developing countries who seek to undertake massive energy and infrastructure projects remains a significant long term risk, not only for the borrowing nations but for the entire western global order. As Beijing’s leadership under the umbrella of the Chinese Communist Party (CCP) has shown a tendency of leveraging these debts to gain geostrategic footholds on continents spanning from the south pacific to Africa and Eurasia, as means to further Chinas' domestic and foreign interests which largely undermine liberal democratic values and institutions globally. This Chinese “Global Foreign Policy Strategy” is eerily similar to the one pursued by the US after WWII, when it invested approximately 2% of its GDP to rebuild Europe in its image and set up international organizations such as the UN, the WTO and the WB as means to reshape the global system in a way which would serve its own economic and political interests. The main difference being that the US initiative was steeped in liberal values, values which have helped establish relative peace and prosperity for the majority of nations who have chosen to integrate into this system. Whereas it is still unclear as to what a Chinese controlled global order would look like. But if China’s mistreatment of Muslim Uighurs in the Xinjiang region and its recent actions in Hong Kong are any indication of the norms and values which will underpin a Chinese driven global order, it begs the question if that is the direction that the international community should feel comfortable in setting its course to. The analysis of this research aims to look at China’s foreign investment practices in the developing world as part of its Belt and Road Initiative (BRI). In order to determine if Chinese leadership is attempting to exploit the select BRI partner countries for their political allegiance, in support of China’s foreign and domestic interests.Kinijos strateginis netvarių skolų teikimas besivystančioms šalims, siekiančioms įgyvendinti didžiulius energetikos ir infrastruktūros projektus, išlieka reikšminga ilgalaikė rizika ne tik skolinančioms šalims, bet ir visai Vakarų pasaulio tvarkai. Kai Pekino vadovybė, vadovaujama Kinijos komunistų partijos (CCP), pademonstravo tendenciją panaudoti šias skolas, kad įgytų geostrategines atramas žemynuose, vykstančiuose iš pietų Ramiojo vandenyno į Afriką ir Euraziją, kaip būdą skatinti Kinijos vidaus ir užsienio interesus, kurie daugiausia pakenkti liberalioms demokratinėms vertybėms ir institucijoms visame pasaulyje. Ši Kinijos „globalios užsienio politikos strategija“ yra be galo panaši į tą, kurios JAV laikosi po II pasaulinio karo, kai ji investavo maždaug 2% savo BVP, kad atkurtų Europą pagal savo įvaizdį ir įsteigtų tokias tarptautines organizacijas kaip JT, PPO ir JAV. PB kaip priemonė pertvarkyti pasaulinę sistemą taip, kad ji atitiktų jos ekonominius ir politinius interesus. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad JAV iniciatyva buvo paremta liberaliomis vertybėmis - vertybėmis, kurios padėjo sukurti santykinę taiką ir gerovę daugumai tautų, kurios pasirinko integruotis į šią sistemą. Kadangi vis dar neaišku, kaip atrodytų Kinijos kontroliuojama pasaulinė tvarka. Tačiau jei Kinijos netinkamas elgesys su musulmonų Uigurais Xinjiango regione ir pastarojo meto veiksmai Honkonge rodo bet kokias normas ir vertybes, kuriomis bus grindžiama Kinijos vadovaujama pasaulinė tvarka, kyla klausimas, ar tai turi būti kryptis, kurią turėtų jausti tarptautinė bendruomenė. patogu nustatyti savo kursą. Analizuojant šį tyrimą siekiama įvertinti Kinijos užsienio investicijų praktiką besivystančiame pasaulyje kaip jos diržo ir kelio iniciatyvos (BRI) dalį. Siekdama išsiaiškinti, ar Kinijos vadovybė bando išnaudoti pasirinktas BRI šalis partneres dėl jų politinio ištikimybės palaikydama Kinijos užsienio ir vidaus interesus.Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetasPolitologijos katedr